blėtelė

×blėtẽlė sf. (2) 1. skarda krosnies dūminei landai užkišti: Pečiukas jau išsikūrino, gali užkišt blėtẽlę Gs. 2. iš skardos padarytas papuošalas: O plėškės apkaltos sidabrinėmis blėtelėmis; iš tolo girdėti, kaip jos skamba rš.